kūrinti — 2 kū̃rinti, ina, ino intr. 1. greitai eiti: Na, kū̃rinam, vyrai, namo Vdžg. Cigonas kūrino į mišką, kiek tik kojos leido LTR(Dt). 2. susitraukus eiti, gūrinti: Kai pasijuokė iš jos, neina į Didvyžius, tik vis kū̃rina į Vilkaviškį Gs. kūrinti;… … Dictionary of the Lithuanian Language
kūrinti — 3 ×kū̃rinti, ina, ino žr. 2 kūryti: Kūrinau pypkę Yl. Ir atneša ma[n] valgyti, nustoju pypkę kū̃rinti JD227 … Dictionary of the Lithuanian Language
apkūrinti — 1 apkūrìnti žr. 1 apkūrenti 1: Visus pečius apkūrìnti daug malkų išeina Rm. kūrinti; apkūrinti; atkūrinti; įkūrinti; iškūrinti; nukūrinti; pakūrinti; perkūrinti; … Dictionary of the Lithuanian Language
apskrabti — apskràbti žr. apskrebti: 1. Jau kelias gerokai apskrabo Žeml. Tik pakabinau ant toros marškinius, tuoj ir apskrãbo (sušalo, apdžiūvo) Brs. 2. Vkš, Pln Duona, seniai atriekta, apskrãbusi, t. y. kietumas antsideda, apdžiūsta J. Galės jau ir iš… … Dictionary of the Lithuanian Language
atkūrinti — 1 atkūrìnti tr. pakūrenti: Bus pečiai atkūrinti J. Atkūrink pečių ir pasviesk kelis pūrų (kviečių) grūdus! LTR(Dr). | refl.: [Kiaurynę] atdarą laikė lig kakaliuo atsikūrinant S.Dauk. kūrinti; apkūrinti; atkūrinti; įkūrinti; iškūrinti; … Dictionary of the Lithuanian Language
eiti — eĩti, eĩna (eĩti, eĩta, eĩma), ė̃jo (ẽjo) 1. intr. (tr.) SD144, R, H judėti iš vietos į vietą pėsčiomis, žingsniu: Einu keliu B. Jis ne ė̃jo, o bėgo DŽ. Vaikai eĩna riešutaut An. Jis eina gultų, medžiotų, šieno pjautų J.Jabl. Nebėr kada… … Dictionary of the Lithuanian Language
iškūrinti — 1 iškūrìnti žr. 1 iškūrenti 1: Paliko tą berną iškūryt pirtį BsPI17. Iškūrìnkit gerai pečių Ėr. Iškū̃ryk kambarį karštai – mes parvažiuosime sušalę! Skr. | refl.: Išsikūrino pečius J. ◊ pir̃tį iškūrìnti kailį išperti kam, ką į nagą paimti: Aš… … Dictionary of the Lithuanian Language
iškūrinti — 2 iškū̃rinti intr. greitai išeiti: Kū̃rinte iškū̃rino anos į turgų J. Jis iškū̃rino iš namų ir negrįžta Lš. kūrinti; iškūrinti; nukūrinti … Dictionary of the Lithuanian Language
išvarstyti — 1 išvarstyti tr. Rtr 1. iter. išverti 1: Jeigu tiktai pasirodys mažiausias nepaklusnumas, tai išvarstyti peiliais be jokio gailesčio V.Piet. | Ne vienas grįžo [iš karo] kulkų išvarstytomis rankomis ir kojomis rš. | refl. tr.: Karvės, vienan… … Dictionary of the Lithuanian Language
išvendzyti — ×išveñdzyti tr. Pln, Mšk, Slv išrūkyti (mėsą): Reik teisingai išveñdzyt Sk. Išveñdzijau meisą kadagiais Vvr. | refl.: Liuob ta meisa išsiveñdzys valgyti verdant, atskirai nereikėjo kūrinti Kl. | prk.: Tiek išsiveñdzyji, tiek privargsti, kai… … Dictionary of the Lithuanian Language
